Šį megztinį mezgiau gal porą metų - per tą laiką nebaigtas jis buvo atiduotas sesei (atseit mama jį užbaigs, o ji nešios), paskui grįžo pas mane. Ilgai gulėjo spintoje, nes rankose vis sukdavosi megztinių ir kepurių dukrai Gabijai siūlai. O jai gimus šiaip ne taip per pusmetį pabaigiau.
Nešioti jį sunku, nes megztas iš grynos lamos vilnos (dar sovietiniais laikais mama gavo šių balsvų ir šviesiai rudų siūlų gausybę) ir laaaaabai kanda. Net jei po apačia pasivelku medvilninę neploną bliuskutę vis tiek jaučiasi vilnos kutenimas. Bet man nelabai trukdo. Nešioju :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą