O jos buvo nuostabios...

Apie atostogas aš. Nors jau antri metai kaip lyg ir neturiu atostogų, bet kai vyrui laisvadieniai - tai ir man nubyra :)

Va taip leidau sau laiką kaime.

Holidays were wonderful. Getting up in the morning and having coffee outside, with no one around except for the family members, knitting by the fireplace late into night. It's perfect to spend time on an individual farm when the weather is nice :)  

Vasarojame

Vėl keletą dienų praleidom kaime. Gabijai labiausiai patiko turškentis kubile, nors kartais, apsitaškius dar neįšilusiu šulinio vandeniu, ir suraukta mina pasidabindavo :)

Pirmieji

Štai tokie buvo pirmieji, patys mažiausieji darbeliai. Abu megztukai merino vilnos, medinėmis sagomis.

Iš patirties galiu pasakyti, kad prieš siuvant medinę sagą į šviesų drabužį reiktų sagą nuplauti ir išdžiovinti. Tada nusiplauna lakas, o gal velniai žino kas ir saga netepa drabužio. Į baltą megztuką įsiuvau neplautą, tai man sudažė taip, kad gelsvumas nebeišsiplovė. O gal mano sagos buvo nekokybiškos, bet dėl visa ko...

Kaip gi vasara be kaimo

Sunkoka man kaime. Augau mieste, seneliai taip pat gyveno mažam miestely, name su visais patogumais. Žodžiu, kaimo aš neturėjau. Bet dabar turiu vyro kaimą, t. y. vienkiemį be jokių patogumų. O ten važiuoti ir norisi, ir vengiu, nes su pusantų dukra grynas vargas be vandentiekio ir panašių malonumų.

Bet kartu kaimas yra lobis - ramybė, tyla, traukinių dundėjimas, vaismedžiai, prūdas... Ir senienos, kurių gali rasti palėpėje - turinčių savo istoriją ir jose apsigyvenusią dvasią.

Šį kartą radom va kokių gražuolių buteliukų. Seni, seni. Nuo degtinėlos, nuo vaistų, rašalinės. Paplušėjau, kol iššveičiau, bet rezultatas džiugina. Puikiai tiks gėlytėms pamerkti, o tamsioj rašalinėj reiks apgyvendinti citramoną, kurio kartais kai kam prireikia juodą rytą.

Kitas trofėjus - sena juostelė. Sunku pasakyti kokio senumo :)

 Štai tokio rašto naktinės užuolaidos. Man labai gražios.

O čia tai TAIP - prieškario Lietuvos knygos (1930 ir 1936 metų leidimo). Vyro senelio brolis buvo kunigas, kurį iki mirties sumušė stribai. Turbūt tai jo knygos.

Iš kitos operos

Niekad nemėgau siuvinėjimo kryželiu. Gal todėl, kad užmatydavau tik man nepatinkančius pavyzdžius, tarkim, į nuotraukas pretenduojančius portretus ar peizažus.

O vieną dieną akis užkliuvo už siuvinėto, labai jaukaus, mergaitės su levandomis paveikslėlio. Pasidomėjau daugiau siuvinėjimu kryželiu ir supratau, kad lig tol mačiau turbūt pačią negražiausią šios srities pusę. O yra tokie klodai, tokie grožiai :)

Vienas iš nedaugelio mano bandymų siuvinėti (noriu, noriu, noriu daugiau, bet laiko trūksta) - paukščiukai ant drobės maišelio. Maišiuką pasiuvau gan seniai, bet vis mąsčiau, kaip jį pagyvinus. Taigi siuvinėjau kryželiu, bet kadangi neturiu patirties siuvinėjime (tai turbūt trečias mano darbas, pirmieji du buvo ant aidos), tai dygsneliai gavosi mažulyčiai, smulkučiai, sunaudojau daug siūlų ir laiko :) Bet rezultatu esu iš esmės patenkinta.

Laikau šiame maišelyje pradėtus ir nebaigtus darbus - drabužėlius, kurių niekaip nepabaigiu siūti ar taisyti.

Gaila, nepamenu, kur radau schemutę, bet kadangi schema buvo siuvinėjimui ant aidos, tai teko daug ką keisti, bandyti išgauti paukščiuko formas tik iš dalies vadovaujantis schema. Ir spalvas taipogi keičiau - nematau prasmės nuolat idealiai laikytis išvardintų spalvų kodų, jei turi galimybę pritaikyti panašios spalvos siūlus ar išvis sugalvoti savo spalvų derinuką. Ir siūlams tada mažiau išleidi :)

Pagaliau šis tas sau

Visą šią žiemą nešiojau kailinę kepurę ir galėjau miegoti nors po žiemos vartais. Bet... Artinantis pavasariui apsižiūrėjau, kad šiltesniam orui neturiu kepurės. Tinkamą tokį daiktą nusipirkti gan sunku, nes pigios kepurės dažniausiai būna iš grynos sintetikos arba negražios (bent jau mano skoniui). O brangių ir gražių, deja, neįperku. Tai teko paieškoti modelio ir schemos bei griebtis virbalų.

Schema imta iš japoniško žurnalo. Apskritai, žaviuosi japonų leidžiamais mezgimo / nėrimo žurnalais, nes scemos super aiškios, o pačios fotografijos taip ir traukiančios megzti vos ne viską iš eilės kas ten parodyta.

Rezultatas štai tokia "kepaliūša" - kapiušono tipo. Jei pučia stiprus vėjas - nuo nepageidaujamo kepurės pasiskraidymo apsaugo kokosinė saga.

Žaislynas

Gabijos pirmajam gimtadieniui dovanų nunertas Triušis. Nedidukas, delne telpa.

Siūta lėlytė, kuriai vis dar neprilipo joks vardas. Sunkiai su ja žaidžiasi, kažkokia labai jau damiška, dekoratyvinė gavosi :)

Megzta / nerta lėlė Rastamanova :) Gabija prieš fotografuojant ją įsodino į batą, gal ir į temą gavosi.

Vardas šio baiboko - Katė. Vienintelis, su kuriuo Gabija žaidžia. Turi mesti į ją Katę ir sakyti "puola katė", tada ji tą patį daro ir būna labai linksma :)

Smagu žaislus gaminti, kažkaip jauku labai...